Šiuo metu vadovams reikia ne tik kitaip spręsti pasikeitusią situaciją, bet ir bendrauti kitaip. Net ir nenorintys „lįsti ten į visokius jausmus”, turi pripažinti, kad neįveikus komandos emocinės būklės, reikalai nejudės.
Taip pat girdžiu, kad nuotoliniai komandų susitikimai nesutrumpėjo ir nepatapo konkretesni, ko, prisipažinsiu, tikrai tikėjausi. Maniau, kad technologijos privers kalbėti trumpiau ir efektyviau (kalbėjimas kompiuteriui, o ne gyviems šalia esantiems žmonėms, greičiau sukelia jausmą „niekas manęs neklauso”).
Todėl pagaminau tokį patarimą – pažaidimą, kaip kalbėti ir efektyviai ir jautriai.
Mokymuose kartais užduodu sukurti kalbą, kurioje turi būti panaudoti atsitiktiniai mano duoti žodžiai. Rezultatai būna
smagūs:)
Kviečiu vadovus, kurie jaučiasi, kad „vis dar kažkaip netaip” gaunasi, savo kitoje kalboje panaudoti šias tris žodžių kombinacijas: „girdžiu/suprantu”, „mūsų tikslas…”, „kviečiu…” . Gal gausis kažkaip kitaip.
Kodėl būtent juos? Nes dabar daugiau nei anksčiau iš vadovo tikimasi ne tik efektyvumo, bet ir jautrumo. Iš čia ir kilo terminas – „jautrus efektyvumas”.
Pirma, suprasti, kur yra komanda – kokiose emocijose ir išgyvenimuose, nes būtent jie gali laikyti jūsų gebėjimą eiti pirmyn. Tam reikia išmokti aktyviai klausytis. Aktyviai – kai girdi, ką žmogus sako, o ne bandai išgauti sau norimą atsakymą.
Antra, tiksliai ir, svarbiaisia, paprastai, įvardinti, ko reikia iš kiekvieno. Šiandien ar savaitei į priekį. Paprastai įvardinti netgi akivaizdžius dalykus. „mūsų tikslas…”, „noriu, kad…” ( „…pasaulyje būtų taika” – netinka:) .
Trečia, savo kalba įtraukti komandą. Kodėl? Nes jie galbūt žino ne mažiau nei jūs. Tik nemaišyti įtraukimo su atsakomybe už sprendimus:)
Kaip tai padaryti kalboje? O gi įtraukti šiuos tris žodžius į kitą savo kalbą.
Pabandykite:)
