Sumažėjo mūsų erdvė, laikas sumažinti ir žodžius.
Kiek daug visko nereikalingo, o ko reikia- nėra. Nėra kontakto, yra daiktų. Dažniausiai tų, kurių nereikia (įskaitant grikius ir tualetinį popierių). Yra daug žodžių, o esmės reikia ieškoti.
Mane, iš tikrųjų, nervuoja pusės valandos trukmės spaudos konferencijos. Kas jas turi laiko žiūrėti? Ministrai, eikite kalbėti TIK tada, kai Jums reikia visuomenę įtikinti kažką daryti (arba nedaryti).
Viskam kitam (informacijai “apie”) užtenka Jūsų komandai padaryti įtikinamą vizualą ir jį paleisti per soc. tinklus. Įrašykite trumpą audio santraupą ir atiduokite radijui. Taupykite ne savo, o kitų laiką.
Ši krizėpadeda pamatyti, kaip mes naudojame savo žodžius. Ar taupiai ir tiksliai?
Būdvardžiai eina atostogų. Taškas keičia kablelius. Kaip mirtis anksčiau buvusią eilinę diagnozę. Grįžta aktyvūs veiksmažodžiai, pasyvi forma yra išstumiama.
Nuotraukoje – pavyzdys, kaip galima supaprastinti tekstą. Pavyzdį paėmiau iš vieno fb posto. Iš 45 žodžių į 22. Ar ne paprasčiau? Dingsta niunansai? Galbūt. Bet kartais niunansai svarbūs mums patiems (kartais – teismo procesui, bet prie teisinės kalbos nekimbu).
Šis pavyzdys – tik iliustracija, jis tikrai nėra kažkuo ‘-iausias’. Eilinis, kokį ir aš, tikriausiai, pati parašyčiau:)
Bet jei jau turime galimybę patapti “-esni” – naudokimės.
Kas padės? Išmokti klausyti savęs. Kaip aš kalbu? Daugiau klausyti kitų – ką ir kaip jie kalba? Kiek vartoja bereikalingų žodžių, kaip ilgai ‘kasasi’ iki esmės? Taip, stresas keičia mūsų elgesį ir kalbėjimą. Dalį kalbėjimo mes raminame save, tik tada prieiname prie esmės.
Jauskime save einant prie mikrofono. Kartokime – „taip, aš bijau, taip, nedrąsu, taip, nežinau, kaip geriausiai tai pasakyti”. Taip visos šitos terapijos nebedarysime pirmas penkias minutes jau prie mikrofono, bandydami “užmušti laiką”. Įvykis, situacija, veiksmai, vertybės. Įvykis, situacija, veiksmai, vertybės. Ši mantra tiks 90 procentų dabartinės komunikacijos. Leiskite žmonėms pailsėti nuo kiekio, žurnalistams irgi. Nes vyksta daug mažiau, nei mes prisikuriame.
Viskas atrodo paprasta. Ypatingai – nuo savo sofos. Nors ir kritikuoju, šiuo metu labiau gerbiu ir dėkoju žmonėms, kurie dirba įvykių sūkuryje, kad ir klysdami. Ačiū:)